- dybkiuoti
- ×dybkiúoti, -iúoja, -iãvo tr., dibkiúoti 1. kankinti, varginti: Įdavėte anam arklį, ans dabar ir dybkiúo[ja] Grg. 2. Grg drengti, nešioti. 3. Varn sunkiai ką daryti: Dibkiúodamas ligonį, ko nepatrūkau, t. y. tąsydamas J. Pusę dienos dybkiãvome, kol mes tą rąstą ant ragių užkėlėme Up. \ dybkiuoti; išdybkiuoti; nudybkiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.